- pimpiras
- pim̃piras sm. (3b) 1. šnek. susivėlusių plaukų sruoga, kuokštas: Pimpiraĩ draikos aplink akis – susipįk Jrb. 2. Erž, Šlv toks vaikų žaidimas, „čižikas“: Einam pim̃piro lošti Rs.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.